iššokama

Taip pat žr.: iššokamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iššokama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iššokamas, mot. g. iššokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššokamas	iššokami	iššokama	iššokamos	iššokama	-
kilm.	iššokamo	iššokamų	iššokamos	iššokamų	-	-
naud.	iššokamam	iššokamiems	iššokamai	iššokamoms	-	-
gal.	iššokamą	iššokamus	iššokamą	iššokamas	-	-
įnag.	iššokamu	iššokamais	iššokama	iššokamomis	-	-
viet.	iššokamame	iššokamuose	iššokamoje	iššokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššokamasis	iššokamieji	iššokamoji	iššokamosios	-	-
kilm.	iššokamojo	iššokamųjų	iššokamosios	iššokamųjų	-	-
naud.	iššokamajam	iššokamiesiems	iššokamajai	iššokamosioms	-	-
gal.	iššokamąjį	iššokamuosius	iššokamąją	iššokamąsias	-	-
įnag.	iššokamuoju	iššokamaisiais	iššokamąja	iššokamosiomis	-	-
viet.	iššokamajame	iššokamuosiuose	iššokamojoje	iššokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iššokamas.
• Skiemenys: iš-šo-ka-ma

iššokama

1. ta, kurią iššoka

Etimologija

<= iššokti, iššoka, iššoko

---