galiosimu

Taip pat žr.: galiosimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

galiosimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galiosimas, mot. g. galiosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galiosimas	galiosimi	galiosima	galiosimos	galiosima	-
kilm.	galiosimo	galiosimų	galiosimos	galiosimų	-	-
naud.	galiosimam	galiosimiems	galiosimai	galiosimoms	-	-
gal.	galiosimą	galiosimus	galiosimą	galiosimas	-	-
įnag.	galiosimu	galiosimais	galiosima	galiosimomis	-	-
viet.	galiosimame	galiosimuose	galiosimoje	galiosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galiosimasis	galiosimieji	galiosimoji	galiosimosios	-	-
kilm.	galiosimojo	galiosimųjų	galiosimosios	galiosimųjų	-	-
naud.	galiosimajam	galiosimiesiems	galiosimajai	galiosimosioms	-	-
gal.	galiosimąjį	galiosimuosius	galiosimąją	galiosimąsias	-	-
įnag.	galiosimuoju	galiosimaisiais	galiosimąja	galiosimosiomis	-	-
viet.	galiosimajame	galiosimuosiuose	galiosimojoje	galiosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galiosimas, mot. g. galiosima.

Etimologija

<= galioti, galioja, galiojo

---