diletantas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

diletantas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: diletantas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	diletantas	diletantai
kilm.	diletanto	diletantų
naud.	diletantui	diletantams
gal.	diletantą	diletantus
įnag.	diletantu	diletantais
viet.	diletante	diletantuose
šauksm.	diletante	diletantai

diletantas

1. vaidinantis arba manantis, kad gerai dirba darbą arba/ir jį išmano, nors apie jį nieko neišmano arba per mažai išmano.
2. mokslo ar meno darbo mėgėjas, neturintis specialaus pasirengimo; paviršutiniškai ką išmanantis žmogus

Etimologija

(pranc. dilettante) < (lot. delecto) - linksminu, džiuginu

Vertimai

  diletantas: bendrai

Anglų kalba: dilettantes (en), dabbler (en), amateur (en), smatterer (en)  Estų kalba: nurodykite žodžio diletantas vertimą(-us) (Estų kalba), žr.  Ispanų kalba: nurodykite žodžio diletantas vertimą(-us) (Ispanų kalba), žr.  Italų kalba: nurodykite žodžio diletantas vertimą(-us) (Italų kalba), žr.  Latvių kalba: nurodykite žodžio diletantas vertimą(-us) (Latvių kalba), žr.

Lenkų kalba: nurodykite žodžio diletantas vertimą(-us) (Lenkų kalba), žr.  Portugalų kalba: nurodykite žodžio diletantas vertimą(-us) (Portugalų kalba), žr.  Prancūzų kalba: nurodykite žodžio diletantas vertimą(-us) (Prancūzų kalba), žr.  Rusų kalba: nurodykite žodžio diletantas vertimą(-us) (Rusų kalba), žr.  Vokiečių kalba: nurodykite žodžio diletantas vertimą(-us) (Vokiečių kalba), žr.