bandomu

Taip pat žr.: bandomų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bandomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bandomas, mot. g. bandoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bandomas	bandomi	bandoma	bandomos	bandoma	-
kilm.	bandomo	bandomų	bandomos	bandomų	-	-
naud.	bandomam	bandomiems	bandomai	bandomoms	-	-
gal.	bandomą	bandomus	bandomą	bandomas	-	-
įnag.	bandomu	bandomais	bandoma	bandomomis	-	-
viet.	bandomame	bandomuose	bandomoje	bandomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bandomasis	bandomieji	bandomoji	bandomosios	-	-
kilm.	bandomojo	bandomųjų	bandomosios	bandomųjų	-	-
naud.	bandomajam	bandomiesiems	bandomajai	bandomosioms	-	-
gal.	bandomąjį	bandomuosius	bandomąją	bandomąsias	-	-
įnag.	bandomuoju	bandomaisiais	bandomąja	bandomosiomis	-	-
viet.	bandomajame	bandomuosiuose	bandomojoje	bandomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bandomas, mot. g. bandoma.

Etimologija

<= bandyti, bando, bandė

---