balansuotu

Taip pat žr.: balansuotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

balansuotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. balansuotas, mot. g. balansuota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	balansuotas	balansuoti	balansuota	balansuotos	balansuota	-
kilm.	balansuoto	balansuotų	balansuotos	balansuotų	-	-
naud.	balansuotam	balansuotiems	balansuotai	balansuotoms	-	-
gal.	balansuotą	balansuotus	balansuotą	balansuotas	-	-
įnag.	balansuotu	balansuotais	balansuota	balansuotomis	-	-
viet.	balansuotame	balansuotuose	balansuotoje	balansuotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	balansuotasis	balansuotieji	balansuotoji	balansuotosios	-	-
kilm.	balansuotojo	balansuotųjų	balansuotosios	balansuotųjų	-	-
naud.	balansuotajam	balansuotiesiems	balansuotajai	balansuotosioms	-	-
gal.	balansuotąjį	balansuotuosius	balansuotąją	balansuotąsias	-	-
įnag.	balansuotuoju	balansuotaisiais	balansuotąja	balansuotosiomis	-	-
viet.	balansuotajame	balansuotuosiuose	balansuotojoje	balansuotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. balansuotas, mot. g. balansuota.

Etimologija

<= balansuoti, balansuoja, balansavo

---