atvokę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvokę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvokęs, mot. g. atvokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvokęs	atvokę	atvokusi, atvokus	atvokusios	-	atvokę
kilm.	atvokusio	atvokusių	atvokusios	atvokusių	-	-
naud.	atvokusiam	atvokusiems	atvokusiai	atvokusioms	-	-
gal.	atvokusį	atvokusius	atvokusią	atvokusias	-	-
įnag.	atvokusiu	atvokusiais	atvokusia	atvokusiomis	-	-
viet.	atvokusiame	atvokusiuose	atvokusioje	atvokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvokusysis	atvokusieji	atvokusioji	atvokusiosios	-	-
kilm.	atvokusiojo	atvokusiųjų	atvokusiosios	atvokusiųjų	-	-
naud.	atvokusiajam	atvokusiesiems	atvokusiajai	atvokusiosioms	-	-
gal.	atvokusįjį	atvokusiuosius	atvokusiąją	atvokusiąsias	-	-
įnag.	atvokusiuoju	atvokusiaisiais	atvokusiąja	atvokusiosiomis	-	-
viet.	atvokusiajame	atvokusiuosiuose	atvokusiojoje	atvokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvokęs, mot. g. atvokusi.
• Skiemenys: at-vo-kę

atvokę

1. tas, kuris atvokė

Etimologija

<= atvokti, atvokia, atvokė <= at- + vokti, vokia, vokė

---