atsiskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atsiskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolintojas	atsiskolintojai
kilm.	atsiskolintojo	atsiskolintojų
naud.	atsiskolintojui	atsiskolintojams
gal.	atsiskolintoją	atsiskolintojus
įnag.	atsiskolintoju	atsiskolintojais
viet.	atsiskolintojuje	atsiskolintojuose
šauksm.	atsiskolintojau	atsiskolintojai

• Skiemenys: at-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. atsiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atsiskolintoja.

atsiskolintojų

1. tas, kuris atsiskolina

Etimologija

<= atsiskolinti, atsiskolina, atsiskolino <= at- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

atsiskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsiskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolintoja	atsiskolintojos
kilm.	atsiskolintojos	atsiskolintojų
naud.	atsiskolintojai	atsiskolintojoms
gal.	atsiskolintoją	atsiskolintojas
įnag.	atsiskolintoja	atsiskolintojomis
viet.	atsiskolintojoje	atsiskolintojose
šauksm.	atsiskolintoja	atsiskolintojos

• Skiemenys: at-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. atsiskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. atsiskolintojas.

atsiskolintojų

1. ta, kuri atsiskolina

Etimologija

<= atsiskolinti, atsiskolina, atsiskolino <= at- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---