atsimokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atsimokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėtojas	atsimokėtojai
kilm.	atsimokėtojo	atsimokėtojų
naud.	atsimokėtojui	atsimokėtojams
gal.	atsimokėtoją	atsimokėtojus
įnag.	atsimokėtoju	atsimokėtojais
viet.	atsimokėtojuje	atsimokėtojuose
šauksm.	atsimokėtojau	atsimokėtojai

• Skiemenys: at-si-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. atsimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atsimokėtoja.

atsimokėtojau

1. tas, kuris atsimoka

Etimologija

<= atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---