atsimokėtoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atsimokėtoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėtojas	atsimokėtojai
kilm.	atsimokėtojo	atsimokėtojų
naud.	atsimokėtojui	atsimokėtojams
gal.	atsimokėtoją	atsimokėtojus
įnag.	atsimokėtoju	atsimokėtojais
viet.	atsimokėtojuje	atsimokėtojuose
šauksm.	atsimokėtojau	atsimokėtojai

• Skiemenys: at-si-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. atsimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atsimokėtoja.

atsimokėtoją

1. tas, kuris atsimoka

Etimologija

<= atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

atsimokėtoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsimokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėtoja	atsimokėtojos
kilm.	atsimokėtojos	atsimokėtojų
naud.	atsimokėtojai	atsimokėtojoms
gal.	atsimokėtoją	atsimokėtojas
įnag.	atsimokėtoja	atsimokėtojomis
viet.	atsimokėtojoje	atsimokėtojose
šauksm.	atsimokėtoja	atsimokėtojos

• Skiemenys: at-si-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. atsimokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. atsimokėtojas.

atsimokėtoją

1. ta, kuri atsimoka

Etimologija

<= atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---