areštuosima

Taip pat žr.: areštuosimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

areštuosima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. areštuosimas, mot. g. areštuosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštuosimas	areštuosimi	areštuosima	areštuosimos	areštuosima	-
kilm.	areštuosimo	areštuosimų	areštuosimos	areštuosimų	-	-
naud.	areštuosimam	areštuosimiems	areštuosimai	areštuosimoms	-	-
gal.	areštuosimą	areštuosimus	areštuosimą	areštuosimas	-	-
įnag.	areštuosimu	areštuosimais	areštuosima	areštuosimomis	-	-
viet.	areštuosimame	areštuosimuose	areštuosimoje	areštuosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštuosimasis	areštuosimieji	areštuosimoji	areštuosimosios	-	-
kilm.	areštuosimojo	areštuosimųjų	areštuosimosios	areštuosimųjų	-	-
naud.	areštuosimajam	areštuosimiesiems	areštuosimajai	areštuosimosioms	-	-
gal.	areštuosimąjį	areštuosimuosius	areštuosimąją	areštuosimąsias	-	-
įnag.	areštuosimuoju	areštuosimaisiais	areštuosimąja	areštuosimosiomis	-	-
viet.	areštuosimajame	areštuosimuosiuose	areštuosimojoje	areštuosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. areštuosimas.
• Skiemenys: a-reš-tuo-si-ma

areštuosima

1. ta kurią areštuos

Etimologija

<= areštuoti, areštuoja, areštavo

---