apgaudinėjusiu

Taip pat žr.: apgaudinėjusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgaudinėjusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgaudinėjęs, mot. g. apgaudinėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgaudinėjęs	apgaudinėję	apgaudinėjusi, apgaudinėjus	apgaudinėjusios	-	apgaudinėję
kilm.	apgaudinėjusio	apgaudinėjusių	apgaudinėjusios	apgaudinėjusių	-	-
naud.	apgaudinėjusiam	apgaudinėjusiems	apgaudinėjusiai	apgaudinėjusioms	-	-
gal.	apgaudinėjusį	apgaudinėjusius	apgaudinėjusią	apgaudinėjusias	-	-
įnag.	apgaudinėjusiu	apgaudinėjusiais	apgaudinėjusia	apgaudinėjusiomis	-	-
viet.	apgaudinėjusiame	apgaudinėjusiuose	apgaudinėjusioje	apgaudinėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgaudinėjusysis	apgaudinėjusieji	apgaudinėjusioji	apgaudinėjusiosios	-	-
kilm.	apgaudinėjusiojo	apgaudinėjusiųjų	apgaudinėjusiosios	apgaudinėjusiųjų	-	-
naud.	apgaudinėjusiajam	apgaudinėjusiesiems	apgaudinėjusiajai	apgaudinėjusiosioms	-	-
gal.	apgaudinėjusįjį	apgaudinėjusiuosius	apgaudinėjusiąją	apgaudinėjusiąsias	-	-
įnag.	apgaudinėjusiuoju	apgaudinėjusiaisiais	apgaudinėjusiąja	apgaudinėjusiosiomis	-	-
viet.	apgaudinėjusiajame	apgaudinėjusiuosiuose	apgaudinėjusiojoje	apgaudinėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgaudinėjęs, mot. g. apgaudinėjusi.

apgaudinėjusiu

1. tas, kuris apgaudinėjo

Etimologija

<= apgaudinėti, apgaudinėja, apgaudinėjo

---