įtikintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikintas, mot. g. įtikinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikintas	įtikinti	įtikinta	įtikintos	įtikinta	-
kilm.	įtikinto	įtikintų	įtikintos	įtikintų	-	-
naud.	įtikintam	įtikintiems	įtikintai	įtikintoms	-	-
gal.	įtikintą	įtikintus	įtikintą	įtikintas	-	-
įnag.	įtikintu	įtikintais	įtikinta	įtikintomis	-	-
viet.	įtikintame	įtikintuose	įtikintoje	įtikintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikintasis	įtikintieji	įtikintoji	įtikintosios	-	-
kilm.	įtikintojo	įtikintųjų	įtikintosios	įtikintųjų	-	-
naud.	įtikintajam	įtikintiesiems	įtikintajai	įtikintosioms	-	-
gal.	įtikintąjį	įtikintuosius	įtikintąją	įtikintąsias	-	-
įnag.	įtikintuoju	įtikintaisiais	įtikintąja	įtikintosiomis	-	-
viet.	įtikintajame	įtikintuosiuose	įtikintojoje	įtikintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikintas, mot. g. įtikinta.
• Skiemenys: į-ti-kin-tus

įtikintus

1. tas, kurį įtikino

Etimologija

<= įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---