įsijaudinsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsijaudinsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsijaudinsimas, mot. g. įsijaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudinsimas	įsijaudinsimi	įsijaudinsima	įsijaudinsimos	įsijaudinsima	-
kilm.	įsijaudinsimo	įsijaudinsimų	įsijaudinsimos	įsijaudinsimų	-	-
naud.	įsijaudinsimam	įsijaudinsimiems	įsijaudinsimai	įsijaudinsimoms	-	-
gal.	įsijaudinsimą	įsijaudinsimus	įsijaudinsimą	įsijaudinsimas	-	-
įnag.	įsijaudinsimu	įsijaudinsimais	įsijaudinsima	įsijaudinsimomis	-	-
viet.	įsijaudinsimame	įsijaudinsimuose	įsijaudinsimoje	įsijaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudinsimasis	įsijaudinsimieji	įsijaudinsimoji	įsijaudinsimosios	-	-
kilm.	įsijaudinsimojo	įsijaudinsimųjų	įsijaudinsimosios	įsijaudinsimųjų	-	-
naud.	įsijaudinsimajam	įsijaudinsimiesiems	įsijaudinsimajai	įsijaudinsimosioms	-	-
gal.	įsijaudinsimąjį	įsijaudinsimuosius	įsijaudinsimąją	įsijaudinsimąsias	-	-
įnag.	įsijaudinsimuoju	įsijaudinsimaisiais	įsijaudinsimąja	įsijaudinsimosiomis	-	-
viet.	įsijaudinsimajame	įsijaudinsimuosiuose	įsijaudinsimojoje	įsijaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsijaudinsimas, mot. g. įsijaudinsima.
• Skiemenys: į-si-jau-din-si-ma-sis

įsijaudinsimasis

1. tas, kurį įsijaudins

Etimologija

<= įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---