įmigtam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmigtam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmigtas, mot. g. įmigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigtas	įmigti	įmigta	įmigtos	įmigta	-
kilm.	įmigto	įmigtų	įmigtos	įmigtų	-	-
naud.	įmigtam	įmigtiems	įmigtai	įmigtoms	-	-
gal.	įmigtą	įmigtus	įmigtą	įmigtas	-	-
įnag.	įmigtu	įmigtais	įmigta	įmigtomis	-	-
viet.	įmigtame	įmigtuose	įmigtoje	įmigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigtasis	įmigtieji	įmigtoji	įmigtosios	-	-
kilm.	įmigtojo	įmigtųjų	įmigtosios	įmigtųjų	-	-
naud.	įmigtajam	įmigtiesiems	įmigtajai	įmigtosioms	-	-
gal.	įmigtąjį	įmigtuosius	įmigtąją	įmigtąsias	-	-
įnag.	įmigtuoju	įmigtaisiais	įmigtąja	įmigtosiomis	-	-
viet.	įmigtajame	įmigtuosiuose	įmigtojoje	įmigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmigtas, mot. g. įmigta.
• Skiemenys: į-mig-tam

įmigtam

1. tas, kurį įmigo

Etimologija

<= įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---