Pereiti prie turinio

å

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Tarimas

[taisyti]

Raidė

[taisyti]

å

  1. Dvidešimt devintoji norvegų abėcėlės raidė å. Jos didžioji forma yra Å.

Vartosenos pastabos

[taisyti]

Visą norvegų kalbos abėcėlę galima rasti čia.

Etimologija

[taisyti]

Skolinys iš švedų k. å.


Upelis

Daiktavardis

[taisyti]

å (vyr. g.) (mot. g.)

Daiktavardžio å formos
Gramatinė giminė
Kjønn
Vienaskaita
Entall
Daugiskaita
Flertall
Nežymimoji forma
Ubestemt
Žymimoji forma
Bestemt
Nežymimoji forma
Ubestemt
Žymimoji forma
Bestemt
Vyriškoji g.
Hankjønn
en å åen åer åene
Moteriškoji g.
Hunkjønn
ei å åa åer åene

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

[taisyti]
  • Upelis: å
  • Upė: elv
  • Didelė upė: flod

Etimologija

[taisyti]

Iš senovės skandinavų k. á, susijęs su lotynų k. aqua („vanduo“).

Kategorijos

[taisyti]

Taip pat žiūrėkite

[taisyti]
Upės norvegų kalba
å
(upelis)
elv
(upė)
flod
(didelė upė)

Dalelytė

[taisyti]

å

  1. dalelytė nurodanti veiksmažodžio bendratį
    • Å løpe.
      • Bėgti.

Etimologija

[taisyti]

Iš senovės skandinavų k. at.


Jaustukas

[taisyti]

å

  1. o (lt)
    • Išreiškia tam tikras emocijas.
      • Å, skitt, du har problemer!
        • O šūdas, pakliuvai į bėdą!
    • jau (lt)
    • gal (lt)
      • Gali būti vartojamas išreiškiant skubėjimą, reikalingumą.
        • Å, vær så snill, kan vi ikke dra?
          • Prašau, gal jau galime eiti?
    • ai (lt)
    • oi (lt)
      • Išreiškia susilaikymą arba nusivylimą.
        • Hva skjedde? —Å, ingenting
          • Kas čia nutiko? — Ai, nieko.

Etimologija

[taisyti]

Iš senovės skandinavų k. ó, kuri buvo vartojama panašia reikšme.


Daiktavardis

[taisyti]
Žodžio å kaitymas Vienaskaita Daugiskaita
' Nežymimasis Žymimasis Nežymimasis Žymimasis
Vardininkas å - - -
Kilmininkas - - - -

å (bendr. g.)

  1. upė, upelis