Pereiti prie turinio

å

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Tarimas

[taisyti]

Raidė

[taisyti]

å

  1. Dvidešimt devintoji norvegų abėcėlės raidė å. Jos didžioji forma yra Å.

Vartosenos pastabos

[taisyti]

Visą norvegų kalbos abėcėlę galima rasti čia.

Etimologija

[taisyti]

Skolinys iš švedų k. å.


Upelis

Daiktavardis

[taisyti]

å (vyr. g.) (mot. g.)

Daiktavardžio å formos
Gramatinė giminė
Kjønn
Vienaskaita
Entall
Daugiskaita
Flertall
Nežymimoji forma
Ubestemt
Žymimoji forma
Bestemt
Nežymimoji forma
Ubestemt
Žymimoji forma
Bestemt
Vyriškoji g.
Hankjønn
en ååenåeråene
Moteriškoji g.
Hunkjønn
ei ååaåeråene

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

[taisyti]
  • Upelis: å
  • Upė: elv
  • Didelė upė: flod

Etimologija

[taisyti]

senovės skandinavų k. á, susijęs su lotynų k. aqua („vanduo“).

Kategorijos

[taisyti]

Taip pat žiūrėkite

[taisyti]
Upės norvegų kalba
å
(upelis)
elv
(upė)
flod
(didelė upė)

Dalelytė

[taisyti]

å

  1. dalelytė nurodanti veiksmažodžio bendratį
    • Å løpe.
      • Bėgti.

Etimologija

[taisyti]

senovės skandinavų k. at.


Jaustukas

[taisyti]

å

  1. o (lt)
    • Išreiškia tam tikras emocijas.
      • Å, skitt, du har problemer!
        • O šūdas, pakliuvai į bėdą!
    • jau (lt)
    • gal (lt)
      • Gali būti vartojamas išreiškiant skubėjimą, reikalingumą.
        • Å, vær så snill, kan vi ikke dra?
          • Prašau, gal jau galime eiti?
    • ai (lt)
    • oi (lt)
      • Išreiškia susilaikymą arba nusivylimą.
        • Hva skjedde? —Å, ingenting
          • Kas čia nutiko? — Ai, nieko.

Etimologija

[taisyti]

senovės skandinavų k. ó, kuri buvo vartojama panašia reikšme.


Daiktavardis

[taisyti]
Žodžio å kaitymas Vienaskaita Daugiskaita
' Nežymimasis Žymimasis Nežymimasis Žymimasis
Vardininkas å - - -
Kilmininkas - - - -

å (bendr. g.)

  1. upė, upelis