zwaigse

Jotvingių kalba


Žvaigždėtas dangus

Tarimas

TFA: ['zwáig.se], ['zwaĩg.se]

Daiktavardis

zwaigse (mot. g.)

žvaigždė ^(lt) (nau.)
- kaip kosminis kūnas (pvz., kosmose yra sunkiai suvokiamas kiekis žvaigždžių)
- kaip dangaus skliauto kūnas (pvz., danguje matosi žvaigždės)
- naktinis šviesulys ^(lt) (nau.)
- šviesulys tamsoje
- šviesa tamsoje
kelrodis ^(lt) (nau.)
- perkeltine prasme; kažkas, kas rodo (gyvenimo) kelią

Daiktavardžio „zwaigse“ linksniavimas (5-oji (e) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		zwaigse	zwaigses
K.		zwaigses	zwaigsiun̄
N.		zwaigsei	zwaigsems
G.		zwaigsen̄	zwaigsen̄s
Įn.		zwaigse	zwaigsems
Vt.	Vi.	zwaigsėj	zwaigsesu
	Kr.	zwaigsen	zwaigsesna
	Gr.	zwaigsepi	zwaigsespi
	Ar.	zwaigsep	zwaigsiump
Š.		zwaigse!	zwaigses!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

zwaigse ^(xsv) – būdvardžiai ^(lt)

zwaigsas ^(xsv) (vyr. g.)

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

zwaigse ^(xsv) – veiksmažodžiai ^(lt)

leikt ^(xsv)

Etimologija

Naujadaras. Iš baltų-slavų prokalbės *źwaisdā́ˀ, galimai iš indoeuropiečių prokalbės *ǵʰwoysdʰ-éh₂, iš *ǵʰwey-. Giminiškas prūsų k. swāigstan („šviesą“), latvių k. zvaigzne, lietuvių k. žvaigždė, žemaičių k. žvaiždie, slavų prokalbės *gvě̄zdà, osetinų k. ӕвзист (ævzist, „sidabras“).

Kategorijos