yj
Jotvingių kalba[taisyti]
Tarimas[taisyti]
- TFA: [ýj]
Prielinksniai[taisyti]
Vartosenos pastabos[taisyti]
Prielinksnis yj + galininko linksnis vartojami tada, kai veiksmo kryptis nurodo tiksliai į objekto vidų. Pavyzdžiui, keliojom yj gyren̄ – važiavome į draustinį (draustinio vidų). Atsižvelgiant į tai, tikslesnis yj + galininko linksnis vertimas būtų ne „į ką“, o „į ko vidų“. Kitaip tariant, yra aiškus skirtumas tarp kryptininko linksnio bei yj + galininko linksnis. Du panašios konstrukcijos pavyzdžiai:
- Macu ziruon.
- Žiūriu į ežerą.
- Macu yj ziron̄.
- Žiūriu į ežero vidų (t.y., žiūriu į tai, kas yra po ežero vandens paviršiumi).
Kryptininkas vartojamas nusakant bendrą kryptį, arba kryptį į kažko išorę, o yj + galininko linksnis nurodo į objekto vidų. Judėjimo veiksmažodžių atveju, situacija yra dar sudetingesnė. Visus objektus, į kuriuos galima vienaip ar kitaip nujudėti, galima skirstyti ir pagal tai, kokiu linksniu jie turi būti vartojami su judėjimo veiksmažodžiu. Pavyzdžiui, su salomis visada vartojamas kryptininkas, nes sala pati iš savęs vidaus neturi; tuo tarpu su uždarais pastatais visada bus vartojamas yj + galininko linksnis, nes judėjimas visada vyksta į šių pastatų vidų (išskyrus retus atvejus, kai judėjimas vyksta į pastatų išorę; tuo atveju vartojamas kryptininko linksnis).
Etimologija[taisyti]
Iš baltų-slavų prokalbės *in, iš indoeuropiečių prokalbės *h₁én, *h₁n̥. Nosinė n galimai prarasta dėl lietuvių kalbos įtakos. Giminiškas lietuvių k. į, prūsų k. en, slavų prokalbės *vъ(n), senovės graikų k. ἐν (en), lotynų k. in, germanų prokalbės *in.