werju
Jotvingių kalba[taisyti]
 |
| Varis |
Tarimas[taisyti]
- TFA: ['wér.ju]
Daiktavardis[taisyti]
| Žodžio „werju“ linksniavimas (9-oji (u) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita* | ||
| V. | werju | werjū | |
| K. | werjus | werjun̄ | |
| N. | werju | werjums | |
| G. | werjun̄ | werjun̄s | |
| Įn. | werju | werjums | |
| Vt. | Vi. | werjui | werjusu |
| Kr. | werjun | werjusna | |
| Gr. | werjupi | werjuspi | |
| Ar. | werjup | werjump | |
| Š. | werjun̄! | werjū! | |
| * Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais. | |||
Etimologija[taisyti]
Naujadaras. Sudarytas remiantis prūsų k. wargien („varis“) ir auwerus („gargažė“). Susijęs su baltų-slavų prokalbės *varyas, iš indoeuropiečių prokalbės *wor-yo- (iš *wor- („virti, lydytis“)) arba *wer-yo- (iš *wer- („lenkti“)). Giminiškas lietuvių k. varis, latvių k. varš.