vokiškus

 Lietuvių kalba

Būdvardis

vokiškus (bdv., vyr. g. dgs. gal.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. vokiškas, mot. g. vokiška
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vokiškas	vokiški	vokiška	vokiškos	vokiška	-
kilm.	vokiško	vokiškų	vokiškos	vokiškų	-	-
naud.	vokiškam	vokiškiems, vokiškiem	vokiškai	vokiškoms, vokiškom	-	-
gal.	vokišką	vokiškus	vokišką	vokiškas	-	-
įnag.	vokišku	vokiškais	vokiška	vokiškomis, vokiškom	-	-
viet.	vokiškame, vokiškam	vokiškuose, vokiškuos	vokiškoje, vokiškoj	vokiškose	-	-
šauksm.	vokiškas	vokiški	vokiška	vokiškos	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vokiškas, mot. g. vokiška.

Etimologija

<= vokietis

---