vilna

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

vilna (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: vilna
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vilna	vilnos
kilm.	vilnos	vilnų
naud.	vilnai	vilnoms
gal.	vilną	vilnas
įnag.	vilna	vilnomis
viet.	vilnoje	vilnose
šauksm.	vilna	vilnos

• Skiemenys: vil-na

vilna

1. (Gyvulininkystė) – skaidulinis audinys, išgaunamas iš avių ir kitų panašių gyvūnų kailio.

Etimologija

Iš indoeuropiečių prokalbės *h₂wĺ̥h₁neh₂

Vertimai

  vilna: (Gyvulininkystė)

Anglų kalba: wool (en)  Estų kalba: nurodykite žodžio vilna vertimą(-us) (Estų kalba), žr.  Ispanų kalba: nurodykite žodžio vilna vertimą(-us) (Ispanų kalba), žr.  Italų kalba: nurodykite žodžio vilna vertimą(-us) (Italų kalba), žr.  Japonų kalba: ウール (ja) (vūru)  Latvių kalba: vilna (lv)

Lenkų kalba: nurodykite žodžio vilna vertimą(-us) (Lenkų kalba), žr.  Portugalų kalba: nurodykite žodžio vilna vertimą(-us) (Portugalų kalba), žr.  Prancūzų kalba: nurodykite žodžio vilna vertimą(-us) (Prancūzų kalba), žr.  Rusų kalba: шерсть (ru)  Vokiečių kalba: nurodykite žodžio vilna vertimą(-us) (Vokiečių kalba), žr.

 Latvių kalba

Daiktavardis

Daiktavardis
linksnis	vienaskaita	daugiskaita
vardininkas (Nominatīvs)	vilna	vilnas
kilmininkas (Ģenitīvs)	vilnas	vilnu
naudininkas (Datīvs)	vilnai	vilnām
galininkas (Akuzatīvs)	vilnu	vilnas
įnagininkas (Instrumentālis)	-	-
vietininkas (Lokatīvs)	vilnā	vilnās
šauksmininkas (Vokatīvs)	-	-

vilna (mot. g.)

1. vilna ^(lt) (Pluoštas)

Etimologija

Iš indoeuropiečių prokalbės *h₂wĺ̥h₁neh₂

---

---