vertęs

Taip pat žr.: vertės

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vertęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vertęs, mot. g. vertusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vertęs	vertę	vertusi, vertus	vertusios	-	vertę
kilm.	vertusio	vertusių	vertusios	vertusių	-	-
naud.	vertusiam	vertusiems	vertusiai	vertusioms	-	-
gal.	vertusį	vertusius	vertusią	vertusias	-	-
įnag.	vertusiu	vertusiais	vertusia	vertusiomis	-	-
viet.	vertusiame	vertusiuose	vertusioje	vertusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vertusysis	vertusieji	vertusioji	vertusiosios	-	-
kilm.	vertusiojo	vertusiųjų	vertusiosios	vertusiųjų	-	-
naud.	vertusiajam	vertusiesiems	vertusiajai	vertusiosioms	-	-
gal.	vertusįjį	vertusiuosius	vertusiąją	vertusiąsias	-	-
įnag.	vertusiuoju	vertusiaisiais	vertusiąja	vertusiosiomis	-	-
viet.	vertusiajame	vertusiuosiuose	vertusiojoje	vertusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. vertusi.
• Skiemenys: ver-tęs

vertęs

1. tas, kuris vertė

Etimologija

<= versti, verčia, vertė

---