verstinu

Taip pat žr.: verstinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

verstinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. verstinas, mot. g. verstina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	verstinas	verstini	verstina	verstinos	verstina	-
kilm.	verstino	verstinų	verstinos	verstinų	-	-
naud.	verstinam	verstiniems	verstinai	verstinoms	-	-
gal.	verstiną	verstinus	verstiną	verstinas	-	-
įnag.	verstinu	verstinais	verstina	verstinomis	-	-
viet.	verstiname	verstinuose	verstinoje	verstinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	verstinasis	verstinieji	verstinoji	verstinosios	-	-
kilm.	verstinojo	verstinųjų	verstinosios	verstinųjų	-	-
naud.	verstinajam	verstiniesiems	verstinajai	verstinosioms	-	-
gal.	verstinąjį	verstinuosius	verstinąją	verstinąsias	-	-
įnag.	verstinuoju	verstinaisiais	verstinąja	verstinosiomis	-	-
viet.	verstinajame	verstinuosiuose	verstinojoje	verstinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. verstinas, mot. g. verstina.

verstinu

1. tas, dėl kurio reikia versti

Etimologija

<= versti, verčia, vertė

---