versta

Taip pat žr.: verstą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

versta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. verstas, mot. g. versta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	verstas	versti	versta	verstos	versta	-
kilm.	versto	verstų	verstos	verstų	-	-
naud.	verstam	verstiems	verstai	verstoms	-	-
gal.	verstą	verstus	verstą	verstas	-	-
įnag.	verstu	verstais	versta	verstomis	-	-
viet.	verstame	verstuose	verstoje	verstose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	verstasis	verstieji	verstoji	verstosios	-	-
kilm.	verstojo	verstųjų	verstosios	verstųjų	-	-
naud.	verstajam	verstiesiems	verstajai	verstosioms	-	-
gal.	verstąjį	verstuosius	verstąją	verstąsias	-	-
įnag.	verstuoju	verstaisiais	verstąja	verstosiomis	-	-
viet.	verstajame	verstuosiuose	verstojoje	verstosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. verstas.
• Skiemenys: vers-ta

versta

1. ta, kurią vertė

Etimologija

<= versti, verčia, vertė

---