verčią

Taip pat žr.: verčia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

verčią (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. verčiantis, mot. g. verčianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	verčiąs, verčiantis	verčią, verčiantys	verčianti	verčiančios	-	verčią
kilm.	verčiančio	verčiančių	verčiančios	verčiančių	-	-
naud.	verčiančiam	verčiantiems, verčiantiem	verčiančiai	verčiančioms, verčiančiom	-	-
gal.	verčiantį	verčiančius	verčiančią	verčiančias	-	-
įnag.	verčiančiu	verčiančiais	verčiančia	verčiančiomis	-	-
viet.	verčiančiame, verčiančiam	verčiančiuose, verčiančiuos	verčiančioje, verčiančioj	verčiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	verčiantysis	verčiantieji	verčiančioji	verčiančiosios	-	-
kilm.	verčiančiojo	verčiančiųjų	verčiančiosios	verčiančiųjų	-	-
naud.	verčiančiajam	verčiantiesiems	verčiančiajai	verčiančiosioms	-	-
gal.	verčiantįjį	verčiančiuosius	verčiančiąją	verčiančiąsias	-	-
įnag.	verčiančiuoju	verčiančiaisiais	verčiančiąja	verčiančiosiomis	-	-
viet.	verčiančiajame	verčiančiuosiuose	verčiančiojoje	verčiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. verčiantis, mot. g. verčianti.

verčią

1. tas, kuris verčia

Etimologija

<= versti, verčia, vertė

---