vanaginis

 Lietuvių kalba

Būdvardis

vanaginis (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. vanaginis, mot. g. vanaginė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vanaginis	vanaginiai, vanagini	vanaginė	vanaginės	-	-
kilm.	vanaginio	vanaginių	vanaginės	vanaginių	-	-
naud.	vanaginiam	vanaginiams, vanaginiam	vanaginei	vanaginėms, vanaginėm	-	-
gal.	vanaginį	vanaginius	vanaginę	vanagines	-	-
įnag.	vanaginiu	vanaginiais	vanagine	vanaginėmis, vanaginėm	-	-
viet.	vanaginiame, vanaginiam	vanaginiuose, vanaginiuos	vanaginėje, vanaginėj	vanaginėse	-	-
šauksm.	vanagini	vanaginiai, vanagini	vanagine	vanaginės	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. vanaginė.
• žr. papildomas pagr. f. vanaginiai.
• Skiemenys: va-na-gi-nis

• vanaginis - priklausantis vanagams arba su jais susijęs

---