vaišinsimu

Taip pat žr.: vaišinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vaišinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vaišinsimas, mot. g. vaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišinsimas	vaišinsimi	vaišinsima	vaišinsimos	vaišinsima	-
kilm.	vaišinsimo	vaišinsimų	vaišinsimos	vaišinsimų	-	-
naud.	vaišinsimam	vaišinsimiems	vaišinsimai	vaišinsimoms	-	-
gal.	vaišinsimą	vaišinsimus	vaišinsimą	vaišinsimas	-	-
įnag.	vaišinsimu	vaišinsimais	vaišinsima	vaišinsimomis	-	-
viet.	vaišinsimame	vaišinsimuose	vaišinsimoje	vaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišinsimasis	vaišinsimieji	vaišinsimoji	vaišinsimosios	-	-
kilm.	vaišinsimojo	vaišinsimųjų	vaišinsimosios	vaišinsimųjų	-	-
naud.	vaišinsimajam	vaišinsimiesiems	vaišinsimajai	vaišinsimosioms	-	-
gal.	vaišinsimąjį	vaišinsimuosius	vaišinsimąją	vaišinsimąsias	-	-
įnag.	vaišinsimuoju	vaišinsimaisiais	vaišinsimąja	vaišinsimosiomis	-	-
viet.	vaišinsimajame	vaišinsimuosiuose	vaišinsimojoje	vaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vaišinsimas, mot. g. vaišinsima.

vaišinsimu

1. tas, kurį vaišins

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino

---