ulusas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

ulusas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: ulusas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ulusas	ulusai
kilm.	uluso	ulusų
naud.	ulusui	ulusams
gal.	ulusą	ulusus
įnag.	ulusu	ulusais
viet.	uluse	ulusuose
šauksm.	uluse	ulusai

• Skiemenys: u-lu-sas

ulusas

1. (Istorija) – mongolų ir totorių klajoklių genčių organizacinis vienetas, turintis savo teritoriją, karinę ir administracinę organizaciją;
2. klajoklių stovykla.

Etimologija

<= tiurkų kalba

---