užtikintinąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užtikintinąja (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užtikintinas, mot. g. užtikintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikintinas	užtikintini	užtikintina	užtikintinos	užtikintina	-
kilm.	užtikintino	užtikintinų	užtikintinos	užtikintinų	-	-
naud.	užtikintinam	užtikintiniems	užtikintinai	užtikintinoms	-	-
gal.	užtikintiną	užtikintinus	užtikintiną	užtikintinas	-	-
įnag.	užtikintinu	užtikintinais	užtikintina	užtikintinomis	-	-
viet.	užtikintiname	užtikintinuose	užtikintinoje	užtikintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikintinasis	užtikintinieji	užtikintinoji	užtikintinosios	-	-
kilm.	užtikintinojo	užtikintinųjų	užtikintinosios	užtikintinųjų	-	-
naud.	užtikintinajam	užtikintiniesiems	užtikintinajai	užtikintinosioms	-	-
gal.	užtikintinąjį	užtikintinuosius	užtikintinąją	užtikintinąsias	-	-
įnag.	užtikintinuoju	užtikintinaisiais	užtikintinąja	užtikintinosiomis	-	-
viet.	užtikintinajame	užtikintinuosiuose	užtikintinojoje	užtikintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užtikintinas, mot. g. užtikintina.
• Skiemenys: už-ti-kin-ti-ną-ja

užtikintinąja

1. ta, dėl kurios reikia užtikinti

Etimologija

<= užtikinti, užtikina, užtikino <= už- + tikinti, tikina, tikino

---