užtikinsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užtikinsimą (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užtikinsimas, mot. g. užtikinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikinsimas	užtikinsimi	užtikinsima	užtikinsimos	užtikinsima	-
kilm.	užtikinsimo	užtikinsimų	užtikinsimos	užtikinsimų	-	-
naud.	užtikinsimam	užtikinsimiems	užtikinsimai	užtikinsimoms	-	-
gal.	užtikinsimą	užtikinsimus	užtikinsimą	užtikinsimas	-	-
įnag.	užtikinsimu	užtikinsimais	užtikinsima	užtikinsimomis	-	-
viet.	užtikinsimame	užtikinsimuose	užtikinsimoje	užtikinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikinsimasis	užtikinsimieji	užtikinsimoji	užtikinsimosios	-	-
kilm.	užtikinsimojo	užtikinsimųjų	užtikinsimosios	užtikinsimųjų	-	-
naud.	užtikinsimajam	užtikinsimiesiems	užtikinsimajai	užtikinsimosioms	-	-
gal.	užtikinsimąjį	užtikinsimuosius	užtikinsimąją	užtikinsimąsias	-	-
įnag.	užtikinsimuoju	užtikinsimaisiais	užtikinsimąja	užtikinsimosiomis	-	-
viet.	užtikinsimajame	užtikinsimuosiuose	užtikinsimojoje	užtikinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užtikinsimas, mot. g. užtikinsima.
• Skiemenys: už-ti-kin-si-mą

užtikinsimą

1. ta, kurią užtikins

Etimologija

<= užtikinti, užtikina, užtikino <= už- + tikinti, tikina, tikino

---