užtikindavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užtikindavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užtikindavęs, mot. g. užtikindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikindavęs	užtikindavę	užtikindavusi, užtikindavus	užtikindavusios	-	užtikindavę
kilm.	užtikindavusio	užtikindavusių	užtikindavusios	užtikindavusių	-	-
naud.	užtikindavusiam	užtikindavusiems	užtikindavusiai	užtikindavusioms	-	-
gal.	užtikindavusį	užtikindavusius	užtikindavusią	užtikindavusias	-	-
įnag.	užtikindavusiu	užtikindavusiais	užtikindavusia	užtikindavusiomis	-	-
viet.	užtikindavusiame	užtikindavusiuose	užtikindavusioje	užtikindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikindavusysis	užtikindavusieji	užtikindavusioji	užtikindavusiosios	-	-
kilm.	užtikindavusiojo	užtikindavusiųjų	užtikindavusiosios	užtikindavusiųjų	-	-
naud.	užtikindavusiajam	užtikindavusiesiems	užtikindavusiajai	užtikindavusiosioms	-	-
gal.	užtikindavusįjį	užtikindavusiuosius	užtikindavusiąją	užtikindavusiąsias	-	-
įnag.	užtikindavusiuoju	užtikindavusiaisiais	užtikindavusiąja	užtikindavusiosiomis	-	-
viet.	užtikindavusiajame	užtikindavusiuosiuose	užtikindavusiojoje	užtikindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užtikindavęs, mot. g. užtikindavusi.
• Skiemenys: už-ti-kin-da-vu-sy-sis

užtikindavusysis

1. tas, kuris užtikindavo

Etimologija

<= užtikinti, užtikina, užtikino <= už- + tikinti, tikina, tikino

---