užtikinančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užtikinančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užtikinantis, mot. g. užtikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikinąs, užtikinantis	užtikiną, užtikinantys	užtikinanti	užtikinančios	-	užtikiną
kilm.	užtikinančio	užtikinančių	užtikinančios	užtikinančių	-	-
naud.	užtikinančiam	užtikinantiems, užtikinantiem	užtikinančiai	užtikinančioms, užtikinančiom	-	-
gal.	užtikinantį	užtikinančius	užtikinančią	užtikinančias	-	-
įnag.	užtikinančiu	užtikinančiais	užtikinančia	užtikinančiomis	-	-
viet.	užtikinančiame, užtikinančiam	užtikinančiuose, užtikinančiuos	užtikinančioje, užtikinančioj	užtikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikinantysis	užtikinantieji	užtikinančioji	užtikinančiosios	-	-
kilm.	užtikinančiojo	užtikinančiųjų	užtikinančiosios	užtikinančiųjų	-	-
naud.	užtikinančiajam	užtikinantiesiems	užtikinančiajai	užtikinančiosioms	-	-
gal.	užtikinantįjį	užtikinančiuosius	užtikinančiąją	užtikinančiąsias	-	-
įnag.	užtikinančiuoju	užtikinančiaisiais	užtikinančiąja	užtikinančiosiomis	-	-
viet.	užtikinančiajame	užtikinančiuosiuose	užtikinančiojoje	užtikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užtikinantis, mot. g. užtikinanti.
• Skiemenys: už-ti-ki-nan-čiu

užtikinančiu

1. tas, kuris užtikina

Etimologija

<= užtikinti, užtikina, užtikino <= už- + tikinti, tikina, tikino

---