užsimąstytojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsimąstytojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsimąstytas, mot. g. užsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstytas	užsimąstyti	užsimąstyta	užsimąstytos	užsimąstyta	-
kilm.	užsimąstyto	užsimąstytų	užsimąstytos	užsimąstytų	-	-
naud.	užsimąstytam	užsimąstytiems	užsimąstytai	užsimąstytoms	-	-
gal.	užsimąstytą	užsimąstytus	užsimąstytą	užsimąstytas	-	-
įnag.	užsimąstytu	užsimąstytais	užsimąstyta	užsimąstytomis	-	-
viet.	užsimąstytame	užsimąstytuose	užsimąstytoje	užsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstytasis	užsimąstytieji	užsimąstytoji	užsimąstytosios	-	-
kilm.	užsimąstytojo	užsimąstytųjų	užsimąstytosios	užsimąstytųjų	-	-
naud.	užsimąstytajam	užsimąstytiesiems	užsimąstytajai	užsimąstytosioms	-	-
gal.	užsimąstytąjį	užsimąstytuosius	užsimąstytąją	užsimąstytąsias	-	-
įnag.	užsimąstytuoju	užsimąstytaisiais	užsimąstytąja	užsimąstytosiomis	-	-
viet.	užsimąstytajame	užsimąstytuosiuose	užsimąstytojoje	užsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsimąstytas, mot. g. užsimąstyta.
• Skiemenys: už-si-mąs-ty-to-jo

užsimąstytojo

1. tas, kurį užsimąstė

Etimologija

<= užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

užsimąstytojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstytojas	užsimąstytojai
kilm.	užsimąstytojo	užsimąstytojų
naud.	užsimąstytojui	užsimąstytojams
gal.	užsimąstytoją	užsimąstytojus
įnag.	užsimąstytoju	užsimąstytojais
viet.	užsimąstytojuje	užsimąstytojuose
šauksm.	užsimąstytojau	užsimąstytojai

• Skiemenys: už-si-mąs-ty-to-jo
• žr. pagr. f. užsimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. užsimąstytoja.

užsimąstytojo

1. tas, kuris užsimąsto

Etimologija

<= užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---