užsimąstytinam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsimąstytinam (reik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsimąstytinas, mot. g. užsimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstytinas	užsimąstytini	užsimąstytina	užsimąstytinos	užsimąstytina	-
kilm.	užsimąstytino	užsimąstytinų	užsimąstytinos	užsimąstytinų	-	-
naud.	užsimąstytinam	užsimąstytiniems	užsimąstytinai	užsimąstytinoms	-	-
gal.	užsimąstytiną	užsimąstytinus	užsimąstytiną	užsimąstytinas	-	-
įnag.	užsimąstytinu	užsimąstytinais	užsimąstytina	užsimąstytinomis	-	-
viet.	užsimąstytiname	užsimąstytinuose	užsimąstytinoje	užsimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstytinasis	užsimąstytinieji	užsimąstytinoji	užsimąstytinosios	-	-
kilm.	užsimąstytinojo	užsimąstytinųjų	užsimąstytinosios	užsimąstytinųjų	-	-
naud.	užsimąstytinajam	užsimąstytiniesiems	užsimąstytinajai	užsimąstytinosioms	-	-
gal.	užsimąstytinąjį	užsimąstytinuosius	užsimąstytinąją	užsimąstytinąsias	-	-
įnag.	užsimąstytinuoju	užsimąstytinaisiais	užsimąstytinąja	užsimąstytinosiomis	-	-
viet.	užsimąstytinajame	užsimąstytinuosiuose	užsimąstytinojoje	užsimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsimąstytinas, mot. g. užsimąstytina.
• Skiemenys: už-si-mąs-ty-ti-nam

užsimąstytinam

1. tas, dėl kurio reikia užsimąstyti

Etimologija

<= užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---