užsimąstysimam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsimąstysimam (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsimąstysimas, mot. g. užsimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstysimas	užsimąstysimi	užsimąstysima	užsimąstysimos	užsimąstysima	-
kilm.	užsimąstysimo	užsimąstysimų	užsimąstysimos	užsimąstysimų	-	-
naud.	užsimąstysimam	užsimąstysimiems	užsimąstysimai	užsimąstysimoms	-	-
gal.	užsimąstysimą	užsimąstysimus	užsimąstysimą	užsimąstysimas	-	-
įnag.	užsimąstysimu	užsimąstysimais	užsimąstysima	užsimąstysimomis	-	-
viet.	užsimąstysimame	užsimąstysimuose	užsimąstysimoje	užsimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstysimasis	užsimąstysimieji	užsimąstysimoji	užsimąstysimosios	-	-
kilm.	užsimąstysimojo	užsimąstysimųjų	užsimąstysimosios	užsimąstysimųjų	-	-
naud.	užsimąstysimajam	užsimąstysimiesiems	užsimąstysimajai	užsimąstysimosioms	-	-
gal.	užsimąstysimąjį	užsimąstysimuosius	užsimąstysimąją	užsimąstysimąsias	-	-
įnag.	užsimąstysimuoju	užsimąstysimaisiais	užsimąstysimąja	užsimąstysimosiomis	-	-
viet.	užsimąstysimajame	užsimąstysimuosiuose	užsimąstysimojoje	užsimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsimąstysimas, mot. g. užsimąstysima.
• Skiemenys: už-si-mąs-ty-si-mam

užsimąstysimam

1. tas, kurį užsimąstys

Etimologija

<= užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---