užsimąstomajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsimąstomajam (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsimąstomas, mot. g. užsimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstomas	užsimąstomi	užsimąstoma	užsimąstomos	užsimąstoma	-
kilm.	užsimąstomo	užsimąstomų	užsimąstomos	užsimąstomų	-	-
naud.	užsimąstomam	užsimąstomiems	užsimąstomai	užsimąstomoms	-	-
gal.	užsimąstomą	užsimąstomus	užsimąstomą	užsimąstomas	-	-
įnag.	užsimąstomu	užsimąstomais	užsimąstoma	užsimąstomomis	-	-
viet.	užsimąstomame	užsimąstomuose	užsimąstomoje	užsimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstomasis	užsimąstomieji	užsimąstomoji	užsimąstomosios	-	-
kilm.	užsimąstomojo	užsimąstomųjų	užsimąstomosios	užsimąstomųjų	-	-
naud.	užsimąstomajam	užsimąstomiesiems	užsimąstomajai	užsimąstomosioms	-	-
gal.	užsimąstomąjį	užsimąstomuosius	užsimąstomąją	užsimąstomąsias	-	-
įnag.	užsimąstomuoju	užsimąstomaisiais	užsimąstomąja	užsimąstomosiomis	-	-
viet.	užsimąstomajame	užsimąstomuosiuose	užsimąstomojoje	užsimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsimąstomas, mot. g. užsimąstoma.
• Skiemenys: už-si-mąs-to-ma-jam

užsimąstomajam

1. tas, kurį užsimąsto

Etimologija

<= užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---