užsimąstančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsimąstančiais (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsimąstantis, mot. g. užsimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstąs, užsimąstantis	užsimąstą, užsimąstantys	užsimąstanti	užsimąstančios	-	užsimąstą
kilm.	užsimąstančio	užsimąstančių	užsimąstančios	užsimąstančių	-	-
naud.	užsimąstančiam	užsimąstantiems, užsimąstantiem	užsimąstančiai	užsimąstančioms, užsimąstančiom	-	-
gal.	užsimąstantį	užsimąstančius	užsimąstančią	užsimąstančias	-	-
įnag.	užsimąstančiu	užsimąstančiais	užsimąstančia	užsimąstančiomis	-	-
viet.	užsimąstančiame, užsimąstančiam	užsimąstančiuose, užsimąstančiuos	užsimąstančioje, užsimąstančioj	užsimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstantysis	užsimąstantieji	užsimąstančioji	užsimąstančiosios	-	-
kilm.	užsimąstančiojo	užsimąstančiųjų	užsimąstančiosios	užsimąstančiųjų	-	-
naud.	užsimąstančiajam	užsimąstantiesiems	užsimąstančiajai	užsimąstančiosioms	-	-
gal.	užsimąstantįjį	užsimąstančiuosius	užsimąstančiąją	užsimąstančiąsias	-	-
įnag.	užsimąstančiuoju	užsimąstančiaisiais	užsimąstančiąja	užsimąstančiosiomis	-	-
viet.	užsimąstančiajame	užsimąstančiuosiuose	užsimąstančiojoje	užsimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsimąstantis, mot. g. užsimąstanti.
• Skiemenys: už-si-mąs-tan-čiais

užsimąstančiais

1. tas, kuris užsimąsto

Etimologija

<= užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---