užsimąsčiusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsimąsčiusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsimąstęs, mot. g. užsimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąstęs	užsimąstę	užsimąsčiusi, užsimąsčius	užsimąsčiusios	-	užsimąstę
kilm.	užsimąsčiusio	užsimąsčiusių	užsimąsčiusios	užsimąsčiusių	-	-
naud.	užsimąsčiusiam	užsimąsčiusiems	užsimąsčiusiai	užsimąsčiusioms	-	-
gal.	užsimąsčiusį	užsimąsčiusius	užsimąsčiusią	užsimąsčiusias	-	-
įnag.	užsimąsčiusiu	užsimąsčiusiais	užsimąsčiusia	užsimąsčiusiomis	-	-
viet.	užsimąsčiusiame	užsimąsčiusiuose	užsimąsčiusioje	užsimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimąsčiusysis	užsimąsčiusieji	užsimąsčiusioji	užsimąsčiusiosios	-	-
kilm.	užsimąsčiusiojo	užsimąsčiusiųjų	užsimąsčiusiosios	užsimąsčiusiųjų	-	-
naud.	užsimąsčiusiajam	užsimąsčiusiesiems	užsimąsčiusiajai	užsimąsčiusiosioms	-	-
gal.	užsimąsčiusįjį	užsimąsčiusiuosius	užsimąsčiusiąją	užsimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	užsimąsčiusiuoju	užsimąsčiusiaisiais	užsimąsčiusiąja	užsimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	užsimąsčiusiajame	užsimąsčiusiuosiuose	užsimąsčiusiojoje	užsimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsimąstęs, mot. g. užsimąsčiusi.
• Skiemenys: už-si-mąs-čiu-sį

užsimąsčiusį

1. tas, kuris užsimąstė

Etimologija

<= užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---