užsigalvotinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsigalvotinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsigalvotinas, mot. g. užsigalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsigalvotinas	užsigalvotini	užsigalvotina	užsigalvotinos	užsigalvotina	-
kilm.	užsigalvotino	užsigalvotinų	užsigalvotinos	užsigalvotinų	-	-
naud.	užsigalvotinam	užsigalvotiniems	užsigalvotinai	užsigalvotinoms	-	-
gal.	užsigalvotiną	užsigalvotinus	užsigalvotiną	užsigalvotinas	-	-
įnag.	užsigalvotinu	užsigalvotinais	užsigalvotina	užsigalvotinomis	-	-
viet.	užsigalvotiname	užsigalvotinuose	užsigalvotinoje	užsigalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsigalvotinasis	užsigalvotinieji	užsigalvotinoji	užsigalvotinosios	-	-
kilm.	užsigalvotinojo	užsigalvotinųjų	užsigalvotinosios	užsigalvotinųjų	-	-
naud.	užsigalvotinajam	užsigalvotiniesiems	užsigalvotinajai	užsigalvotinosioms	-	-
gal.	užsigalvotinąjį	užsigalvotinuosius	užsigalvotinąją	užsigalvotinąsias	-	-
įnag.	užsigalvotinuoju	užsigalvotinaisiais	užsigalvotinąja	užsigalvotinosiomis	-	-
viet.	užsigalvotinajame	užsigalvotinuosiuose	užsigalvotinojoje	užsigalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsigalvotinas, mot. g. užsigalvotina.
• Skiemenys: už-si-gal-vo-ti-nus

užsigalvotinus

1. tas, dėl kurio reikia užsigalvoti

Etimologija

<= užsigalvoti, užsigalvoja, užsigalvojo <= už- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---