užsigalvojančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsigalvojančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsigalvojantis, mot. g. užsigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsigalvojąs, užsigalvojantis	užsigalvoją, užsigalvojantys	užsigalvojanti	užsigalvojančios	-	užsigalvoją
kilm.	užsigalvojančio	užsigalvojančių	užsigalvojančios	užsigalvojančių	-	-
naud.	užsigalvojančiam	užsigalvojantiems, užsigalvojantiem	užsigalvojančiai	užsigalvojančioms, užsigalvojančiom	-	-
gal.	užsigalvojantį	užsigalvojančius	užsigalvojančią	užsigalvojančias	-	-
įnag.	užsigalvojančiu	užsigalvojančiais	užsigalvojančia	užsigalvojančiomis	-	-
viet.	užsigalvojančiame, užsigalvojančiam	užsigalvojančiuose, užsigalvojančiuos	užsigalvojančioje, užsigalvojančioj	užsigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsigalvojantysis	užsigalvojantieji	užsigalvojančioji	užsigalvojančiosios	-	-
kilm.	užsigalvojančiojo	užsigalvojančiųjų	užsigalvojančiosios	užsigalvojančiųjų	-	-
naud.	užsigalvojančiajam	užsigalvojantiesiems	užsigalvojančiajai	užsigalvojančiosioms	-	-
gal.	užsigalvojantįjį	užsigalvojančiuosius	užsigalvojančiąją	užsigalvojančiąsias	-	-
įnag.	užsigalvojančiuoju	užsigalvojančiaisiais	užsigalvojančiąja	užsigalvojančiosiomis	-	-
viet.	užsigalvojančiajame	užsigalvojančiuosiuose	užsigalvojančiojoje	užsigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsigalvojantis, mot. g. užsigalvojanti.
• Skiemenys: už-si-gal-vo-jan-čių-jų

užsigalvojančiųjų

1. tas, kuris užsigalvoja

Etimologija

<= užsigalvoti, užsigalvoja, užsigalvojo <= už- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---