užsigalvodavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsigalvodavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsigalvodavęs, mot. g. užsigalvodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsigalvodavęs	užsigalvodavę	užsigalvodavusi, užsigalvodavus	užsigalvodavusios	-	užsigalvodavę
kilm.	užsigalvodavusio	užsigalvodavusių	užsigalvodavusios	užsigalvodavusių	-	-
naud.	užsigalvodavusiam	užsigalvodavusiems	užsigalvodavusiai	užsigalvodavusioms	-	-
gal.	užsigalvodavusį	užsigalvodavusius	užsigalvodavusią	užsigalvodavusias	-	-
įnag.	užsigalvodavusiu	užsigalvodavusiais	užsigalvodavusia	užsigalvodavusiomis	-	-
viet.	užsigalvodavusiame	užsigalvodavusiuose	užsigalvodavusioje	užsigalvodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsigalvodavusysis	užsigalvodavusieji	užsigalvodavusioji	užsigalvodavusiosios	-	-
kilm.	užsigalvodavusiojo	užsigalvodavusiųjų	užsigalvodavusiosios	užsigalvodavusiųjų	-	-
naud.	užsigalvodavusiajam	užsigalvodavusiesiems	užsigalvodavusiajai	užsigalvodavusiosioms	-	-
gal.	užsigalvodavusįjį	užsigalvodavusiuosius	užsigalvodavusiąją	užsigalvodavusiąsias	-	-
įnag.	užsigalvodavusiuoju	užsigalvodavusiaisiais	užsigalvodavusiąja	užsigalvodavusiosiomis	-	-
viet.	užsigalvodavusiajame	užsigalvodavusiuosiuose	užsigalvodavusiojoje	užsigalvodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsigalvodavęs, mot. g. užsigalvodavusi.
• Skiemenys: už-si-gal-vo-da-vu-sių

užsigalvodavusių

1. tas, kuris užsigalvodavo

Etimologija

<= užsigalvoti, užsigalvoja, užsigalvojo <= už- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---