užragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

užragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užragintojas	užragintojai
kilm.	užragintojo	užragintojų
naud.	užragintojui	užragintojams
gal.	užragintoją	užragintojus
įnag.	užragintoju	užragintojais
viet.	užragintojuje	užragintojuose
šauksm.	užragintojau	užragintojai

• Skiemenys: už-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. užragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. užragintoja.

užragintojų

1. tas, kuris užragina

Etimologija

<= užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

užragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užragintoja	užragintojos
kilm.	užragintojos	užragintojų
naud.	užragintojai	užragintojoms
gal.	užragintoją	užragintojas
įnag.	užragintoja	užragintojomis
viet.	užragintojoje	užragintojose
šauksm.	užragintoja	užragintojos

• Skiemenys: už-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. užragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. užragintojas.

užragintojų

1. ta, kuri užragina

Etimologija

<= užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---