užraginsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užraginsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užraginsimas, mot. g. užraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užraginsimas	užraginsimi	užraginsima	užraginsimos	užraginsima	-
kilm.	užraginsimo	užraginsimų	užraginsimos	užraginsimų	-	-
naud.	užraginsimam	užraginsimiems	užraginsimai	užraginsimoms	-	-
gal.	užraginsimą	užraginsimus	užraginsimą	užraginsimas	-	-
įnag.	užraginsimu	užraginsimais	užraginsima	užraginsimomis	-	-
viet.	užraginsimame	užraginsimuose	užraginsimoje	užraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užraginsimasis	užraginsimieji	užraginsimoji	užraginsimosios	-	-
kilm.	užraginsimojo	užraginsimųjų	užraginsimosios	užraginsimųjų	-	-
naud.	užraginsimajam	užraginsimiesiems	užraginsimajai	užraginsimosioms	-	-
gal.	užraginsimąjį	užraginsimuosius	užraginsimąją	užraginsimąsias	-	-
įnag.	užraginsimuoju	užraginsimaisiais	užraginsimąja	užraginsimosiomis	-	-
viet.	užraginsimajame	užraginsimuosiuose	užraginsimojoje	užraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užraginsimas, mot. g. užraginsima.
• Skiemenys: už-ra-gin-si-mu

užraginsimu

1. tas, kurį užragins

Etimologija

<= užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---