užraginantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užraginantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užraginantis, mot. g. užraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užraginąs, užraginantis	užraginą, užraginantys	užraginanti	užraginančios	-	užraginą
kilm.	užraginančio	užraginančių	užraginančios	užraginančių	-	-
naud.	užraginančiam	užraginantiems, užraginantiem	užraginančiai	užraginančioms, užraginančiom	-	-
gal.	užraginantį	užraginančius	užraginančią	užraginančias	-	-
įnag.	užraginančiu	užraginančiais	užraginančia	užraginančiomis	-	-
viet.	užraginančiame, užraginančiam	užraginančiuose, užraginančiuos	užraginančioje, užraginančioj	užraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užraginantysis	užraginantieji	užraginančioji	užraginančiosios	-	-
kilm.	užraginančiojo	užraginančiųjų	užraginančiosios	užraginančiųjų	-	-
naud.	užraginančiajam	užraginantiesiems	užraginančiajai	užraginančiosioms	-	-
gal.	užraginantįjį	užraginančiuosius	užraginančiąją	užraginančiąsias	-	-
įnag.	užraginančiuoju	užraginančiaisiais	užraginančiąja	užraginančiosiomis	-	-
viet.	užraginančiajame	užraginančiuosiuose	užraginančiojoje	užraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užraginantis, mot. g. užraginanti.
• Skiemenys: už-ra-gi-nan-tiem

užraginantiem

1. tas, kuris užragina

Etimologija

<= užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---