užraginamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užraginamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užraginamas, mot. g. užraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užraginamas	užraginami	užraginama	užraginamos	užraginama	-
kilm.	užraginamo	užraginamų	užraginamos	užraginamų	-	-
naud.	užraginamam	užraginamiems	užraginamai	užraginamoms	-	-
gal.	užraginamą	užraginamus	užraginamą	užraginamas	-	-
įnag.	užraginamu	užraginamais	užraginama	užraginamomis	-	-
viet.	užraginamame	užraginamuose	užraginamoje	užraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užraginamasis	užraginamieji	užraginamoji	užraginamosios	-	-
kilm.	užraginamojo	užraginamųjų	užraginamosios	užraginamųjų	-	-
naud.	užraginamajam	užraginamiesiems	užraginamajai	užraginamosioms	-	-
gal.	užraginamąjį	užraginamuosius	užraginamąją	užraginamąsias	-	-
įnag.	užraginamuoju	užraginamaisiais	užraginamąja	užraginamosiomis	-	-
viet.	užraginamajame	užraginamuosiuose	užraginamojoje	užraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užraginamas, mot. g. užraginama.
• Skiemenys: už-ra-gi-na-mu

užraginamu

1. tas, kurį užragina

Etimologija

<= užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---