užnervinusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užnervinusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užnervinęs, mot. g. užnervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervinęs	užnervinę	užnervinusi, užnervinus	užnervinusios	-	užnervinę
kilm.	užnervinusio	užnervinusių	užnervinusios	užnervinusių	-	-
naud.	užnervinusiam	užnervinusiems	užnervinusiai	užnervinusioms	-	-
gal.	užnervinusį	užnervinusius	užnervinusią	užnervinusias	-	-
įnag.	užnervinusiu	užnervinusiais	užnervinusia	užnervinusiomis	-	-
viet.	užnervinusiame	užnervinusiuose	užnervinusioje	užnervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervinusysis	užnervinusieji	užnervinusioji	užnervinusiosios	-	-
kilm.	užnervinusiojo	užnervinusiųjų	užnervinusiosios	užnervinusiųjų	-	-
naud.	užnervinusiajam	užnervinusiesiems	užnervinusiajai	užnervinusiosioms	-	-
gal.	užnervinusįjį	užnervinusiuosius	užnervinusiąją	užnervinusiąsias	-	-
įnag.	užnervinusiuoju	užnervinusiaisiais	užnervinusiąja	užnervinusiosiomis	-	-
viet.	užnervinusiajame	užnervinusiuosiuose	užnervinusiojoje	užnervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užnervinęs, mot. g. užnervinusi.
• Skiemenys: už-ner-vi-nu-sį-jį

užnervinusįjį

1. tas, kuris užnervino

Etimologija

<= užnervinti, užnervina, užnervino <= už- + nervinti, nervina, nervino

---