užnervintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užnervintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užnervintinas, mot. g. užnervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervintinas	užnervintini	užnervintina	užnervintinos	užnervintina	-
kilm.	užnervintino	užnervintinų	užnervintinos	užnervintinų	-	-
naud.	užnervintinam	užnervintiniems	užnervintinai	užnervintinoms	-	-
gal.	užnervintiną	užnervintinus	užnervintiną	užnervintinas	-	-
įnag.	užnervintinu	užnervintinais	užnervintina	užnervintinomis	-	-
viet.	užnervintiname	užnervintinuose	užnervintinoje	užnervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervintinasis	užnervintinieji	užnervintinoji	užnervintinosios	-	-
kilm.	užnervintinojo	užnervintinųjų	užnervintinosios	užnervintinųjų	-	-
naud.	užnervintinajam	užnervintiniesiems	užnervintinajai	užnervintinosioms	-	-
gal.	užnervintinąjį	užnervintinuosius	užnervintinąją	užnervintinąsias	-	-
įnag.	užnervintinuoju	užnervintinaisiais	užnervintinąja	užnervintinosiomis	-	-
viet.	užnervintinajame	užnervintinuosiuose	užnervintinojoje	užnervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užnervintinas, mot. g. užnervintina.
• Skiemenys: už-ner-vin-ti-nų-jų

užnervintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia užnervinti

Etimologija

<= užnervinti, užnervina, užnervino <= už- + nervinti, nervina, nervino

---