užnervintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užnervintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užnervintas, mot. g. užnervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervintas	užnervinti	užnervinta	užnervintos	užnervinta	-
kilm.	užnervinto	užnervintų	užnervintos	užnervintų	-	-
naud.	užnervintam	užnervintiems	užnervintai	užnervintoms	-	-
gal.	užnervintą	užnervintus	užnervintą	užnervintas	-	-
įnag.	užnervintu	užnervintais	užnervinta	užnervintomis	-	-
viet.	užnervintame	užnervintuose	užnervintoje	užnervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervintasis	užnervintieji	užnervintoji	užnervintosios	-	-
kilm.	užnervintojo	užnervintųjų	užnervintosios	užnervintųjų	-	-
naud.	užnervintajam	užnervintiesiems	užnervintajai	užnervintosioms	-	-
gal.	užnervintąjį	užnervintuosius	užnervintąją	užnervintąsias	-	-
įnag.	užnervintuoju	užnervintaisiais	užnervintąja	užnervintosiomis	-	-
viet.	užnervintajame	užnervintuosiuose	užnervintojoje	užnervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užnervintas, mot. g. užnervinta.
• Skiemenys: už-ner-vin-tų-jų

užnervintųjų

1. tas, kurį užnervino

Etimologija

<= užnervinti, užnervina, užnervino <= už- + nervinti, nervina, nervino

---