užnervinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užnervinsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užnervinsimas, mot. g. užnervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervinsimas	užnervinsimi	užnervinsima	užnervinsimos	užnervinsima	-
kilm.	užnervinsimo	užnervinsimų	užnervinsimos	užnervinsimų	-	-
naud.	užnervinsimam	užnervinsimiems	užnervinsimai	užnervinsimoms	-	-
gal.	užnervinsimą	užnervinsimus	užnervinsimą	užnervinsimas	-	-
įnag.	užnervinsimu	užnervinsimais	užnervinsima	užnervinsimomis	-	-
viet.	užnervinsimame	užnervinsimuose	užnervinsimoje	užnervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervinsimasis	užnervinsimieji	užnervinsimoji	užnervinsimosios	-	-
kilm.	užnervinsimojo	užnervinsimųjų	užnervinsimosios	užnervinsimųjų	-	-
naud.	užnervinsimajam	užnervinsimiesiems	užnervinsimajai	užnervinsimosioms	-	-
gal.	užnervinsimąjį	užnervinsimuosius	užnervinsimąją	užnervinsimąsias	-	-
įnag.	užnervinsimuoju	užnervinsimaisiais	užnervinsimąja	užnervinsimosiomis	-	-
viet.	užnervinsimajame	užnervinsimuosiuose	užnervinsimojoje	užnervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užnervinsimas, mot. g. užnervinsima.
• Skiemenys: už-ner-vin-si-mų

užnervinsimų

1. tas, kurį užnervins

Etimologija

<= užnervinti, užnervina, užnervino <= už- + nervinti, nervina, nervino

---