užnervindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užnervindavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užnervindavęs, mot. g. užnervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervindavęs	užnervindavę	užnervindavusi, užnervindavus	užnervindavusios	-	užnervindavę
kilm.	užnervindavusio	užnervindavusių	užnervindavusios	užnervindavusių	-	-
naud.	užnervindavusiam	užnervindavusiems	užnervindavusiai	užnervindavusioms	-	-
gal.	užnervindavusį	užnervindavusius	užnervindavusią	užnervindavusias	-	-
įnag.	užnervindavusiu	užnervindavusiais	užnervindavusia	užnervindavusiomis	-	-
viet.	užnervindavusiame	užnervindavusiuose	užnervindavusioje	užnervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervindavusysis	užnervindavusieji	užnervindavusioji	užnervindavusiosios	-	-
kilm.	užnervindavusiojo	užnervindavusiųjų	užnervindavusiosios	užnervindavusiųjų	-	-
naud.	užnervindavusiajam	užnervindavusiesiems	užnervindavusiajai	užnervindavusiosioms	-	-
gal.	užnervindavusįjį	užnervindavusiuosius	užnervindavusiąją	užnervindavusiąsias	-	-
įnag.	užnervindavusiuoju	užnervindavusiaisiais	užnervindavusiąja	užnervindavusiosiomis	-	-
viet.	užnervindavusiajame	užnervindavusiuosiuose	užnervindavusiojoje	užnervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užnervindavęs, mot. g. užnervindavusi.
• Skiemenys: už-ner-vin-da-vu-sių

užnervindavusių

1. tas, kuris užnervindavo

Etimologija

<= užnervinti, užnervina, užnervino <= už- + nervinti, nervina, nervino

---